tai

1 taĩ conj. Rtr, DŽ, KŽ 1. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su sąlygą reiškiančiu dėmeniu: Jei negali, taĩ ir nepradėk NdŽ. Jagu rankos kojos baltos, taĩ ne darbinykė Slm. Jeigu ant lytaus, tai vištos neina anksti tūpt LKKIX154(Jrb). Jei palis, taĩ atolas ataugs Dg. Jei būt negydę, taĩ jau būt užkasta i apverkta mergaitė Ss. Jei tik gauna pinigų, taĩ laksto ir pijokauna Ūd. Jeigu klauso [vaikai tėvų], tai gal pamokyt Grz. Jei mėzdra nuo kailio lupas, tai išimdo [kailius iš raugo] Žrm. Muštokas retai kada pasirodo, bet jeigu ateina, tai tik su naujienomis I.Simon. Jei pakavoja pinigus ir užkeikia, taĩ jų nepajema Žl. Jei katė ėda žolę, tai bus lietaus LTR(Ldvn). Jei gaidys gieda iš vakaro, tai bus oro atmaina Bd. Kad tu nuobažnas būsi, taĩ tau gerai eis K. Kad smertis ant nosies, dūšia gerklėj, tai mirs ans J. Kad aš nueinu (būčiau nuėjęs), tai padarysiu (būčiau padaręs) LKKXI227(Trak). Kad senasis [raktas] buvo geresnis, tai su tuo ir rakyk LMD(Grz). Kad bus, taĩ ir su žolėm ištrauks karosiokų Ob. Kad yr, tai ir bus Sln. Kap kiaulėm, tai bulbienė, o sau tai grūdielius Rod. Kad siųst[ų] mus, taĩ Zarasuos Dgp. ^ Jei veja – tai bėk, jei muša – tai rėk PPr192. Jeigu nerūgo, tai ir nekepė Rdm. Kap mokytas, tai diena, ė nemokytas, tai naktis LTR(Str). Kad pavogė arklį, tai ir balną pridėk NžR. Kad teta būtų su ūsais, tai būtų dėdė Mrj. ║ sujungiamasis jungtukas ta pačia ar panašia reikšme: Atejo mirties liga, tai ką padarysi Šmn. Bent kiek ne po juo, tai ir atstato lūpą Skdt. Jau mes, vaikai, susenėjom, tai ko iš momos norėt Slk. Mergytės nešta, tai valgysiu ir abrūseliu nusišluostysiu StnD6. Išgėrė butelį, taĩ jau riebus gaidys; išgėrė pusę, taĩ jau kūdas (girtesnis giriasi daugiau) Ob. Kai vyrai, taĩ nelabai kur; kai mergos, moterys, taĩ sueidavo su kalavartais Pnm. 2. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su veiksnio šalutiniu sakiniu: Kur jau pačios pirmosios [nuošukos], taĩ maišai, antrosios – taĩ paklodės va kasdienės būdavo Kp. ^ Kas kitam pavydžia, tai nė sau neturia Jrb. Kas iš vežimo išpuolė, tai jau ir prapuolė LTR(Al). Kas bagotesnis, taĩ razumnesnis buvo Sug. Kur tavo bus, tai ir ežiom atropos LTR(Ppl). Girioj gimęs, girioj augęs, kas prie jo eina, tai galvą lenkia (svirtis) LTR(Jd). 3. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su nuolaidos šalutiniu dėmeniu: Kad kas ir regėjo, taĩ nesakė, bo bijoj[o] Asv. O vyresnieji kad ir pamato, kad ir subara, tai maža bėda A.Vien. 4. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su laiko šalutiniu dėmeniu: Kai žydžia, taĩ pačios žolės (tinka rinkti) Ad. Kap dabūsi manump metump, tai itep neūtarysi LzŽ. Kai ginas, taĩ kanda [gyvatė] Aps. Kap nugysim karves grikienon, taĩ daugiau pieno duos LKT356(Šumskas). Kap reikia, taĩ išdirbdo kailius patys Rod. Kap nėra linų, taĩ nėra ir darbo [moterims] Asv. Kap papranti, taĩ nieko Al. Kap padaboji, taĩ moteris nieko Rud. Kap nori miego, taĩ ir an kūloko minkšta Rod. Kai tik reikia, taĩ visada nėr Trgn. Kai mažas rėkia, taĩ baika, o kai senas, taĩ neskenčia klausyt Ob. Aš tai kai sėdžiu, taĩ sėdžiu, kai lekiu, taĩ lekiu Slm. Mažoja [duktė] kai prilips, taĩ jos neatsikarašysi (neatsikratysi) Slk. Tie gaidukai išstypę, tai kai tu juos nupeši, tai bus tik vienos kinkos LKT179(Jrb). Kol galima praeit pro peles, tai ma jį galas Prn. Kolei tekėsi, tai gal koja žugis Pls. Neklausai, taĩ nepadėsiu, kai į bėdą įpulsi Mrj. Ale kolink numirė, tai ašen pasenau KlbIV156(Vdšk). Marti ilga nosia: kaip par priemenę eis, taĩ užklius Slm. Kai gerai, tai ir svetimas pagaili, o kai bėda, tai ir savas nosį nusuka J.Balt. Jau kai Dievas duoda, tai ir dribteli, dėde Džiugai J.Avyž. 5. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su priežasties šalutiniu dėmeniu: Kadangi sakėsi nieko jai neskauda, tai šešuras paliko jai krepšį šviežių svogūnų ir liepė supinti juos į kasas A.Vien. Gal agurkai, kap žolėj, tai nesušals, kad ir šalna? Pv. Kap savo parapijoj, tai galima suskalbėt Pls. Kai visa buvom išsipardavę, tai vėl reikia visa įsitaisyt J.Jabl. Kol dar kojos neša, tai eini Kpč. Kai mokykla pašonėj, tai ir leidžiam vaikus Kair. Atvažiuoja, daug nori [pasogos], tai kai nėra tiek, neduoda, i neina jau Pb. ^ Kai buvai jaunas, tai būsi ir senas LMD(Vlk). ║ sujungiamasis jungtukas ta pačia reikšme: Su malkum sunku, taĩ anglims kūrenam Rs. Maža duonos, taĩ dairykitės, kad būt Asv. Priemenė didelė buvo, tai te ir kiaulės, ir avelės buvo JnšM. Mane mama paliko antarų metelių, taĩ nemačiau gero gyvenimo Rod. Ganiavos neduoda ir šaro, taĩ ir nelaiko avių Rod. Čebatais apsievę, taĩ nepadalgis kojų Švnč. Jau dikti antukai, tai plauko LKT197(KzR). Šūdan koją ką įkiši, tai geriau neik (netekėk) Alks. Gal pakartus buvo, tai anas nevalgė agurko Ob. Tas bites barstai su žirnių miltais, tai jos nebegali išskrist Sk. Bet juk žmogus esi ne gyvulys, tai ir galvoji, ir rūpiniesi I.Simon. Durna galva, tai ana nieko neišneša LTR(Grv). Bet tik nemuša per galvą, tai ir lenda V.Krėv. Da negulam lovoj (nesergame), taĩ da linksma gyvent Stk. ^ Pirma savę mesk, taĩ paskum rasi (padaręs gera, sulauksi atlygio) Pv. 6. antroji porinio jungtuko dalis, vartojama rodant ryšį su būdo šalutiniu dėmeniu: Kad eina, tai kiaušinis nuo galvos nenukristų LMD(Šl). Kaip yr, taĩ teip ir gerai Šmn. Jau dabar kaip gerai gyvena, taĩ maž ir danguj geriau nebus Ob. 7. kartojamas sujungiamasis jungtukas vartojamas išvardijant: Taĩ tas, taĩ tas rūpi Dglš. Reikia tęsiotis tai šen, tai ten LKKVIII164(Zt). Tai tai, tai itai – vis reikia ir reikia Grv. Anas suūtarijo taĩ tai, taĩ itai LzŽ. Taĩ linai, taĩ daržai, taĩ bulbos apkasdyt Asv. Taĩ cukraus, taĩ duonos, taĩ to, taĩ to nuperka Arm. Vis nėra kada – taĩ bulbės, taĩ burokai Ėr. Tai paėmė į karą, taĩ tep žuvę Vlkv. Tai gyvulį išsiaugina, tai šią, tai tą – teip ir pragyvena Všn. Taĩ pas vieną žmogų buvo, tai pas kitą Al. Taĩ ir pati neišsirenki: taĩ šleivi, taĩ kreivi, taĩ kuproti Pun. Ot, kap senas: taĩ sveikas, taĩ serga Pv. Anas tai vakare, tai iš ryto vis dirba LKT289(Ker). Tai siuvinėdavau, tai tei ką po namus dirbdavau [p]Vl. Taĩ su pienu užsigeri, taĩ i viena labai skanu ta košė PnmŽ. Aš vis sapnuodavau tai mamutę, tai tėvelį, tai abu broliukus A.Vien. Taip rudenį padangė: tai tamsiu debesėliu apsiniaukia, tai vėl saulė nušvinta Vaižg. Iš Danutės akių tai dangus, tai naktis; jų gelmė – amžina paslaptis! Mair. Kai seniau, taĩ kūlelius kapojau, taĩ žabų grėbsčiau Kp. Ana tai stojos, tai sėdos, tai lėkė kiton pirkion Grv.

◊ taĩ yrà J, DŽ būtent (rodo aiškinamuosius santykius): Jeigu tamsta proto neįgysi, tai yra nepasirodysi vertas pono Gadono rekomendacijos, – išmesiu tamstą pro duris J.Balt. Hūkinykas neliepia ravėt kūkalių, bet liepia, idant abeja, tai yra kūkaliai ir kviečiai, augtų DP84.